Apie komandą, kuri pakrauna – vieni kitus ir visą „byAtwins“ variklį

Dirbti mokam puikiai – bet per šiuos metus dar labiau įsitikinome, kad lygiai taip pat svarbu mokėti ir ilsėtis. Taip, kad grįžtume švytinčiomis akimis, išvėdintomis galvomis ir bendrystės kupinomis širdimis. Jau penktus metus iš eilės „byAtwins“ komanda tam skiria ne savaitgalį, o keletą pilnų darbo dienų – kaip investiciją į save, vieni kitus ir komandą.

Šių metų pabėgimui pasirinkome vieną atokiausių Lietuvos vietų – laukinio pajūrio prieglobstį „Skrabo sodyboje“, vos už kelių žingsnių nuo Latvijos Nidos. Gyvenome ant kopos, girdėdami jūros mūšą, rytą pradėdavome pievomis, o vakarą užbaigdavome saulėlydžiu, laužu ir žodžiais, kuriems paprastai nelieka laiko tarp produktų lentynų, sąskaitų ir renginių.

Tai nebuvo eilinis „teambuildingas“, ir visai ne verslo planų aptarimas – pagrindine užduotimi tapo BUVIMAS: tikras, gyvas, be įtampos ir be minčių apie rytojaus darbus. Todėl metėm per bortą griežtas dienotvarkes ir atsidavėm spiečiui veiklų!

Kiekvienas susitikimas prasidėdavo prie bendro stalo – tarsi šeimos, kur padėkojama už tai, ką turime, ir už tai, kad esame. Po to – jau viskas pagal nuotaiką: juokiamės, dalijamės kasdienybės failais, pasidžiaugiame pasiekimais, ir šiaip – šiluma, kuriai nereikia jokios progos.

Šiemet pirmąkart išbandėme žygį su šiaurietiškomis lazdomis per pajūrio pievas, aplankėme laukinių karvių ir žirgų rezervatą.

Pirties ritualas su pirtininku – mūsų jau ilgametė tradicija. O po jos – vakaronė iki paryčių, kupina laisvų, bet prasmingų veiklų, juoko, dainų ir spontaniškų minčių srautų, kurių nesugalvotum jokiuose brainstormuose.

Ir, žinoma, jūros pakrantės vakaras su laužu, dainomis ir mūsų jau legenda tapusia skanduote:

 „Mes komanda, mes jėga, nugalėsim visada!

Kai komandai bus sunku – mes pridėsim jėgų!“

Gal skamba kiek juokingai, bet kai skanduoji naktį, apkabinęs kolegą, kurį pažįsti jau dešimt metų – kažkaip nejučia suvirpa ir balsas, ir širdis.

Būtent dėl tokių akimirkų mes grįžtame į darbus su dar daugiau jėgų.

Ir su žinojimu, kad dirbame ne tik dėl rezultato, bet ir vieni dėl kitų.

Juk kartais geriausias būdas judėti pirmyn – trumpam sustoti, atsijungti nuo pasaulio triukšmo ir pasikrauti iš tų, kurie šalia.